Pirma pažintis su jurginais buvo dar besimokant mokykloje. Pas mamos seserį į Kupiškio rajoną nuvažiuodavome kelis kartus per metus, dažniausiai kai visi lauko darbai jau būdavo padaryti. O vieną kart pataikėme per patį jurginų žydėjimą. Tas vaizdas ir dabar stovi akyse. Senos kaimo sodybos neatpažinti, aplink kelios eilės įvairiaspalvių jurginų. Dideli gražūs rasoti žiedai. Labai man jie patiko. O ir teta buvo dosni, visų kurių prašiau, rudenį nukasusi davė. Taip daugiau nei prieš 20 metų prasidėjo mano jurginų kolekcija. Vėliau buvo laikotarpis, kada važiuodama rudenį pas nepažystamus žmones sodybose pamatydavau dar neturimų jurginų, užeidavau ir susipažinus keisdavomės jurginais. Apie dešimt gražių veislių ,tarp jų ir pora raudonlapių jurginų parsivežiau iš kelionės po pietų Ukrainą. Labai džiaugiausi kokių gražių gavusi, tik deja labai neilgai, nė vienas nesulaukė pavasario. Vėliau teko apsilankyti Berlyno žaliojoje savaitėje ir Eseno gėlių parodoje iš ten irgi parsivežiau daugiau nei 10 naujų veislių. Per kelis metus aplankiau Kauno, Vilnius, Rygos botanikos sodus. Dažnokai tekdavo būti Maskvoje konferencijose, po kurių surasdavau laiko paieškoti naujų veislių, iš ten irgi pasisekdavo parsivežti naujų jurginų veislių. Ne visos išgyveno, bet pasitaikė ir labai perspektyvių. Smagu, kad Lietuvoje jau paplitusi anemoninė jurginų veislė Beivotč, buvo mano parvežta iš Maskvos.

Po to atėjo laikas kai norėjosi kažko naujo, gražesnio. Tada įstojau į Lietuvos selekcininkų draugiją. Tikėjausi surasti bendraminčių, keistis naujomis veislėmis. Tuo metu patarta Kauno botanikos sodo specialistės D.Matulevičiūtės suradau Latvių jurginų selekcininkus ir kolekcininkus. Po kelerių metų bendravimo su jais galiu tvirtinti, kad jurginai pas mus dar nėra tokia populiari gėlė, kaip Latvijoje. Ten vasaros metu prie gėlių parduotuvių ištisos skintų jurginų jūros. Pas juos jurginai ir vestuvinėse puokštėse ir gedulinguose vainikuose. Jurginų žiedais puošiamos kavinės ir restoranų staliukai.

Jurginų augintojai, o jų ten daug, augina ištisus jurginų laukus. Daug veislių tinkamų skynimui. Didžiausia mano svajonė, kad butų galima suburti mūsų jurginų augintojus į grupę, bendriją. Tada galima būtų pasiekti daugiau, nereikėtų ilgai ieškoti to ką tavo netolimas kaimynas jau senokai augina. Malonu, kad Lietuvos selekcininkų draugija vadovaujama Dr. Danutės Dainauskaitės jau kelis metus rengia jurginų žiedų parodas Kaune. Kaip bendrauti galima būtų pasimokyti iš latvių. Aivaro Baroninš suburta jurginų augintojų bendrija susirenka tris kartus per metus: pavasary dalijasi naujausių jurginų veislių sodinukais, rudeniop rengia jurginų žiedų parodą, o gruodžio mėnesį renkasi į metų aptarimą, keičiasi jurginų veislių sąrašais.

Man jurginų kolekcija teikia daug džiaugsmo. Kada laukas pražysta įvairiaspalviais žiedais, užsuka pasigrožėti pro šaly važiuodami žmonės. Aš auginu ir daug kitų gelių bijūnų, vienadienių, flioksų, bet didžiausią gėlyno dalį užima jurginai, jų turiu apie 600 veislių. Būna kad jurginų liga suserga gėlininkai atvažiavę į sodybą, iki tol jų vengę , kad reikia kasmet iškasti gumbus, išsirenka keliolika patikusių veislių ir tampa mano kolegomis. Kadangi jurginai gerai dauginasi, atliekamas veisles parduodu, ar keičiuosi su kitais kolekcininkais. Kasmet siuntiniai su jurginų gumbais keliauja į įvairius Lietuvos kampelius.

Kadangi jurginų žiedai labai įvairūs ir dydžiu ir spalvomis, yra devynios jurginų žiedų grupės, man patys gražiausi anemoniniai. Jie panašūs į astrų žiedus. Mano kolekcijoje jų 18 veislių .Visi jie gražūs, o pats nuostabiausias Comet. Reikia pamatyti jį žydintį. Nuotraukose neįmanoma perduoto jo žavesio. Nors tai sena veislė ir pražysta jis vėlai. Žiemą gumbai blogai laikosi. Kai po vienos vasaros jis išnyko, maniau jei Lietuvoje jį kas augina aš turiu surasti tą žmogų. Pasirodo visai netoli tik Panevėžyje jurginų augintoja Emilija šią veislę sėkmingai augina. Jos jurginų saugykloje ši veislė žiemoja gerai, o mano sunkiai.

Kaip laikyti per žiemą jurginų šakniagumbius priklauso nuo laikymo sąlygų. Jei rūsys šiltas ir drėgnas geriau laikyti užpiltus sausomis durpėmis ar pjuvenomis. Jei rūsys vėsus ( iki+10C) laikosi gerai, galima laikyt dėžutėse. Svarbu iš rudens gerai paruošti laikymui. Aš jurginų kelmus kasu iš ryto. Ir palieku apdžiūti iki vakaro. Jei tą dieną prastai apdžiūva lauke galima keletui dienų įnešti į šiltnamį. Galima jurginų gumbus ir parafinuoti, bet tą darbą reikia mokėti atlikti. Latvijoj jau nieks to nedaro.

Manau, kad kiekvienoje sodyboje atsirastų vietos šiai gražiai, nereikliai gėlei. Jurginai tik nemėgsta pavėsio. Jais galima apsodinti , tiesiog paslėpti negražias sodybos vietas(patvorius, prie tvartų, sandėliukų, komposto krūvų) Jei norime, kad jie ilgiau žydėtų, balandžio mėnesį galim padaiginti vazonuose ar šiltnamyje. Praėjus šalnų pavojui pasodiname į lauką. Tada jie pražysta dar birželio mėnesį ir žydi iki vėlyvo rudens.

Žydinčių jurginų kolekcija galima apžiūrėti iš anksto pasiskambinus.